Mažos ir vidutinio dydžio įmonės (MVĮ), sudarančios absoliučią daugumą verslų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, – ekonomikos varomoji jėga. Tačiau nepaisant vykstančios skaitmeninės transformacijos, lemiančios didesnį įmonių našumą, procesų efektyvumą ir augimą, šalies MVĮ skaitmenines technologijas diegia nepakankamu tempu. Kas stabdo verslus ir kaip paspartinti pažangą, pasakoja inovacijų ekspertai ir verslo atstovai.
Naujausi „Eurobarometro“ apklausos, atliktos vos prieš prasidedant pandemijai, duomenys atskleidė, kad 62 proc. MVĮ teigė susiduriančios su įvairiais iššūkiais, sunkinančiais jų skaitmenizavimąsi. Nors pasaulinė pandemija akseleravo šiuos procesus, specialistai pastebi, kad MVĮ vis dar nepakankamai išnaudoja skaitmeninių technologijų galimybes.
„Covid-19 pandemija pareikalavo greitų ir efektyvių sprendimų išgyvenimui. Pasauliniu mastu buvo stebima, jog nemaža dalis MVĮ sparčiau diegė skaitmenines technologijas, o per šį laikotarpį buvo padaryta ne vienerių metų pažanga, tačiau tai daryti įmonės buvo priverstos paskubomis, neturėdamos nei pakankamai laiko, nei patarimų suplanuoti pokyčiams – pasirinkti tinkamiems sprendimams, padėti darbuotojams įgyti skaitmeninių įgūdžių, apsvarstyti saugumo klausimus ar išsiaiškinti naujų sprendimų potencialą“, – kalbėjo L. Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė, Saulėtekio slėnio ir skaitmeninių inovacijų centro vadovė.
L. Kaušpadienė taip pat pastebi, kad kriziniu laikotarpiu tarp diegiamų sprendimų vyravo keletas pagrindinių, pavyzdžiui, verslai skubėjo perkelti pardavimų kanalus į elektroninę erdvę. Tačiau skaitmeninių technologijų pritaikymas kur kas platesnis ir ateitis iš konkurencinėje aplinkoje išlikti siekiančio verslo pareikalaus visapusiškesnių pokyčių.
Pradėti stabdo nežinojimas ir klaidingi įsitikinimai
Specialistai pastebi, kad skaitmeninių sprendimų pasiūla sparčiai auga, o jų diegimas – pinga, tačiau nepaisant to vis dar nepakankamai smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių jais naudojasi. Tai neretai siejama su nepakankamu domėjimusi verslo plėtros, efektyvumo, našumo didinimo galimybėmis ar egzistuojančiais sprendimais, finansinių resursų trūkumu bei vis dar gajais mitais.
„Verslo skaitmenizavimas mūsų šalyje neretai įsivaizduojamas ganėtinai siaurai – vyrauja požiūris, jog tai – tiesiog gamybos automatizavimas, kai rankinis darbas pakeičiamas robotais. Tačiau verslo skaitmeninimas kur kas labiau akcentuoja gebėjimą valdyti informacijos srautus, pvz., ką žinome apie savo esamus klientus ar potencialią rinką, gamybos procesą ir atskiras jo dalis, kaip mums lengva ar sudėtinga valdyti vertės grandinę. Tai leidžia suprasti vartotojų elgseną, didinti konkurencingumą, mažinti išlaidas ir kt.“, – sakė Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centro ekspertas Dainius Urbanavičius.
Specialistas pastebi, kad veiklos skaimenizavimui dalis įmonių nesiryžta galvodamos, kad skaitmeniniai sprendimai labiau tinka stambiems verslams arba kad įvairių įrankių diegimas pareikalaus didelių finansinių išteklių.
„Yra ne viena kompanija, kuri savo procesus sėkmingai skaitmenizavo pasitelkusi nebrangius įrankius, pvz., mobiliąsias aplikacijas darbo laiko apskaitai, projektų valdymui ar gamybos statuso sekimui“, – vardijo inovacijų ekspertas ir pridūrė, kad iš tiesų bent jau pradžioje daliai procesų galima rasti nesudėtingų, bet apčiuopiamą naudą duodančių sprendimų.
Vis tik, D. Urbanavičius pripažįsta, kad skaitmenizacijos lygis organizacijose stipriai priklauso ir nuo jų brandos: „Yra tradicinės smulkiojo verslo šakos, kurios neturi didelio poreikio skaitmeninti procesų, pvz., baldų gamybos, medžio apdirbimo įmonės. Pagrindinis jiems kylantis klausimas – kaip parduoti produktus, mat kol įmonė maža, jos valdymas vyksta chaotiškai, per daug negalvojant apie procesų organizavimą. Su poreikiu skaitmenizuotis jie susiduria tik tada, kai išauga gamybos apimtys ir tampa sudėtinga valdyti procesus įprastai – popieriuje, el. laišku ar tiesiog žodžiu.“
Pažengusius skaitmenizacijoje pasitinka kitos kliūtys
Ekspertai pastebi: jei daliai MVĮ iššūkis yra pradžia, t. y. klausimas, nuo ko ir kaip pradėti skaitmeninti veiklą, jau įsibėgėjusioms ir įvairius sprendimus naudojančioms įmonėms kyla nauja kliūtis – kaip atskirus įrankius sėkmingai integruoti į vieną sistemą.
„Nemaža dalis organizacijų procesus valdo skirtingomis programomis, tačiau neturi vieningos sistemos, kuri leistų efektyviai stebėti situaciją nuo procesų sandėlyje iki gaminių logistikos. Tokios įmonės susiduria su problema – turimos skirtingos duomenų bazės negeba duomenimis dalintis efektyviai tarpusavyje, pavyzdžiui, sandėlio ir buhalterinės apskaitos, sandėlio ir užsakymų priėmimo. Su šiuo iššūkiu susidūrusiems verslams reikalingos CRM (angl. customer relationship management), ERP (angl. enterprise resourse planning) sistemos, leidžiančios skirtingas programas integruoti į vieną“, – pastebėjo skaitmeninių inovacijų ekspertas.
Šiame etape įmonėms ypač svarbu matyti procesus ir jų sąveikas – nuo žaliavų sandėlyje, užsakymo iki gamybos bei logistikos, ir tik išgryninus visą kelią judėti prie priemonių pasirinkimo. Kaip pažymi specialistai, dažna įmonių klaida – skubėjimas rinktis sprendimus, kuris lemia verslo taikymąsi prie programos galimybių, o ne atvirkščiai.
Pokyčių ėmėsi, kai verslą valdyti be klaidų tapo sunku
Šiuo keliu praėjo ir metalo konstrukcijas gaminanti įmonė „Piritas“, dabar procesus ne tik biure, bet ir gamybiniame padalinyje valdanti įdiegta ryšių su klientais valdymo (CRM) sistema bei jau stebinti teigiamus pokyčius.
„Keturis metus dirbome be jokios CRM sistemos – praktiškai viską dėjomės į atmintį, vėliau – į popierius ar įvairias lenteles. Tačiau galiausiai „nusigyvenome“ iki to, kad ėmus sparčiai augti projektų ir darbų apimtims, prasidėjo problemos – tai pamesdavome dalį užsakymų, tai praleisdavome kokius nors terminus. Atsirado poreikis pradėti kontroliuoti visą procesą, todėl galiausiai įsidiegėme CRM sistemą“, – pasakojo bendrovės vadovas Gediminas Krištopaitis.
Pradžioje procesų valdymo sistema buvo įdiegta įmonės biure, tačiau prieš keletą mėnesių ji įtraukė ir gamybinį padalinį. Pasak G. Krištopaičio, atsirado poreikis ne tik kontroliuoti projektus, kad gaminiai būtų laiku užbaigti, bet ir žinoti, kokiame etape konkrečiu metu yra užsakymas.
„Dabar gamyboje dirbantys žmonės į savo įrenginius gauna jiems dedikuotas užduotis. Jas atlikę, visa tai pažymi sistemoje ir tolimesnius darbus priskiria jau kitiems specialistams. Visos užduotys ir terminai nuo šiol aiškūs, vienoje vietoje ir visiems pasiekiami. Net neatsitraukdami nuo stalo galime žinoti, kokiame etape yra užsakymas ir kas prie jo dirba, galime efektyviai ir tiksliai informuoti užsakovus. Pastebimai sumažėjo įvairių praleidimų ar nesužiūrėjimų, tad ir „gaisrų“ kyla daug mažiau“, – kalbėjo G. Krištopaitis.
Gamybos skaitmeninimas įmonėje užtruko dėl įvairių priežasčių, kurių viena – turėtas įsitikinimas, jog į gamybinį padalinį įvesti skaitmenizuotus įrenginius bus sudėtinga. Vadovas pripažįsta, kad pastarasis vėliau pasirodė klaidingas, mat visas procesas įvyko greitai ir sklandžiai. Kita priežastis – atsakingas CRM sistemos pasirinkimas reikalavo laiko. Pasak G. Krištopaičio, išanalizuoti procesus, išsiaiškinti savo poreikius, sistemos galimybes ir pamatuoti finansinius įsipareigojimus užtruko.
Siūlo pradėti nuo skaitmeninio audito
Pasak skaitmeninių inovacijų specialistų, skaitmenizuoti veiklą, paspartinti pažangą ar atsinaujinti planuojančioms įmonėms pradėti vertėtų nuo įmonės skaitmeninio audito. Juo remiantis lengviau ne tik nustatyti reikiamus įrankius, bet ir tikėtiną poveikį.
„Tai leidžia išanalizuoti įmonėje vykstančius procesus ir naudojamą įrangą bei identifikuoti svarbiausias įmonės veiklos sritis, kurioms būtinas reorganizavimas ar technologinis atnaujinimas. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos, kokių skaitmeninių inovacijų diegimas bendrovėje galėtų užtikrinti konkurencingumo augimą“, – pažymėjo L. Kaušpadienė.
Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centro (SSSIC) ekspertai konsultuoja šalies verslą skaitmenizacijos ir inovacijų klausimais bei atlieka įmonių inovacijų auditus. Ši paslauga bendrovėms teikiama de minimis. Tai – valstybės parama verslui, kai vienam ūkio subjektui trijų metų laikotarpiui skiriama iki 200 000 eurų paslaugoms įsigyti.
Norintys įvertinti savo įmonės skaitmeninę brandą kitų verslų kontekste, kviečiami pasinaudoti specialiu SSSIC įrankiu čia.